Tu, šviesele, fata morgana, tu veide, turįs man keistos galios šioje planetoje, kur yra šimtai tūkstančių kitų veidų, geresnių, gražesnių, protingesnių, doresnių, ištikimesnių, nuovokesnių,- tu atsitiktinume, naktį nudrėbtas man likimo skersai kelio, įkritęs į mano gyvenimą, tu užplūdęs kvailas visa pasiglemžiantis jausme, miegant įsėlinęs man po oda, tu, kursai apie mane nežinai beveik nieko, tik kad aš priešinausi, ir tik todėl puolęs prie manęs, kol aš nesugebėjau atsispirti, o tada nukeliavęs tolyn...