Taip gera ir taip sunku tave mylėti, taip noriu, kad būtum šalia dabar ir visada... Kartais mąstau, kad geriau būtume nesusitikę niekada - gal tuomet mažiau skaudėtų? Bet kaip aš be tavęs! Tu mano pradžia ir pabaiga, visa ko prasmė. Noriu rėkti, šaukti, verkti: "Mylėk mane!", bet tavo akyse dar nematau to, ką gali įžiūrėti manosiose. Jaučiuosi lyg nagais ir dantimis į tave kabinuosi, stipriai prisiglaudžiu, apkabinu ir net kvėpuoti bijau, kad tik nepajudėtum per žingsnį nuo manęs. Galiu būti vergė prie tavo kojų, galiu visą naktį žiūrėti kaip miegi, galiu glostyti tavo pavargusias rankas... Matau tave tolstantį horizonte, laikas sustoja, kojos suakmenėja..Tu išeini ir viskas taip netikra. Geriau jau pasirinkti mirtį nei gyvenimą be tavęs