Laikas įstabus dalykas - jo taip mažai, kai vėluoji ir taip daug, kai lauki

 

"Aš girdžiu Tave. Ne tik klausau, bet ir girdžiu. Aš tave myliu. Tu esi tas žmogus pasaulyje, kurio pasiilgstu ir pas kurį noriu grįžti. Gal gyvenimas mus nublokš į dar tolimesnius pasaulio kampelius, gal susitiksime tik kartą per penkerius metus, bet aš to visuomet lauksiu ir tikėsiuos! Netikiu, kad ateis diena, kai būsiu Tau svetima..."

 Nostalgija - kai norisi sugrįžti, o nėra kur.

Paprastai šios dienos nesu linkusi sureikšminti, o sveikinti ir džiuginti kitus patinka daug labiau... vis dėlto kai kurių žmonių dėka ir tu kartą per metus pasijauti reikšmingas ir mylimas. Nuoširdus dėmesys, meilė matoma akyse mane šiek tiek graudina, verčia pasijusti nejaukiai, bet kartu ir labai ypatingai. Linkiu sau... pasilaikysiu tai sau, bet LABAI LABAI LABAI noriu, kad tai išsipildytų. O dabar užpūsiu žvakutę.