Kol nesutikau tavęs, aš niekad

Šito dar patyrus nebuvau:

Kad ateina meilė ir palieka

Žemėj ir širdy šviesiau.

Dideliam pasauly mažą kelią

Aš radau, pakilus su diena,

Ir ėjau... o vyšnių žiedlapiai nubalę

Man ant veido snigo. Aš buvau viena -

Paprasta ir nežymi niekuo,

Savo paslapties ir galios nepažinus,

Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo,

Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas

Ir nesitikėjau, kad dievai atves

Mano mažą kelią lig tavęs

Ačiū, kad buvote mano gyvenime, kad išmokėte nugalėti blogį, pasitelkus gerumą, nesavanaudiškai mylėti, atsigręžti į tikrąsias vertybes. Jūs mano autoritetas, mano mokytoja iš didžiosios raidės. Ačiū Jums už žmogiškumo pamokas.

Su meile ir pagarba, 

  V.

Jis sujaukia protą, širdį ir tai, kas vyksta aplink. Toks keistas metų laikas, viską verčiantis aukštyn kojomis, įnešantis sumaištį ir nežinomybę. O taip norisi pastovumo ir ramybės. Pavasaris nenurimstantis vaikas - visur šėliojantis, pavasaris vynas - greitai apsvaiginantis, pavasaris - beprotybė...