Ei, slaptas mano
sielos lobi,
Sužeistos širdies perle,
Besparnio
paukščio slaptas sparne,
Ei, mano širdies
tyrume,
Mano būties
prasme,
Ei, mylimasis, ei meile
Tariu meile ir
trokštu joje ištirpti
Skaudu būti ne
dviese, o vienam
Širdis plyšta,
norėčiau skristi aukštai, bet sparnai sulaužyti
Rega išnyko,
ausys apkurto, mano kelias veda į meilę...
Ar ne meilė
verčia iš dangaus kristi lietuj?
Ar ne ji vandenį debesimi, o debesį vandeniu
paverčia?
Švelniai sugeria
į žemę, kad visoms sėkloms duotų gyvybę ir taptų regima?
Ar mylimųjų
susitikimas neprilygsta beprotiškam žemės gaivališkumui?
Ei, mylimasis, myliu tave kaip vanduo myli žemę
Vanduo nebijo
svilinančios saulės, nes vis tiek grįžta su meile
Virtęs garu jis
pakyla į dangų, bet žino, kada grįžti ir kantriai laukia
Pūsteli vėjelis, blyksteli
žaibas, susitvenkia debesys ir vanduo vėl susitinka su mylimąją
Pasaulio būtis
paremta mylimųjų susiliejimu...
.jpg)