Labai nesmagu, kai liūdnos, skaudinančios mintys lenda į galvą prieš tavo valią. Tuomet norisi klausytis tik melancholiškų baladžių, kurios dar labiau verčia nusiminti, o už lango dar toks didelis vėjas ir šalta... šiandien liūdna.

Per dieną laukiu vakaro tylaus ir juodo,
Ir gyvenu tiktai viena mintim,
kad niekieno netrukdomas galėčiau pasvajoti
Ir mintimis pabūti su tavim.

Ateina vakaras ir sutemos už lango renkas
Ir vos parimstu svjose, tarsi sapne -
Tuoj pajuntu aš tavo švelnią ranką
Lengvai, lengvai paliečiančią mane.

Bet štai kažkas svajonę man nuvijo
Ir vizija nuplauks su ja kartu...
Aš laukiu vėl kol sapno karalijoj
Kaip mitų fėja vėl ateisi tu.

 

Vėl nieks nedraus man savo laime džiaugtis,
Kol būsime kartu šitam sapne,
Bet... tenka vėlei man ryte pabusti
Ir vėl tiktai svajot apie tave.

Regiu tave melsvoj dangaus žydrynėj,
Su saulės spinduliu mane tu aplankai,
Lietaus lašu, balta snaige man skruostą vilgai,
Gyvybe man, mana būtim tapai. 

Suprasti žmones labai sunku (vyrus - ypač). Kartais atrodo, jog net neįmanoma. Sako viena, o daro visai ką kita... ir jų mintys, poelgiai keičiasi taip dažnai! O ir šiaip bendravimas labai keistas reiškinys. Bandai būti draugiškas ir supratingas, bet kitas žmogus gali elgtis visai priešingai be jokios priežasties. Keista.

Summer

Negaliu patikėti, kad JI jau čia. Nors šiandien vėsu ir lyja, aš visu šimtu procentu jaučiu JĄ čia. Tikiuosi, kad JI bus graži, linksma, ilga ir nuostabi. To linkiu ir jums.