2012 m. gruodžio 17 d., pirmadienis

Aš prisimenu 2009 rugpjūčio 8, kai pirmą kartą pamačiau tave...
Aš prisimenu tą dieną, kai mes su G. vėlavom į pamoką, nes turėjom vieną iš nuoširdžiausių pokalbių gyvenime ir aplink nieko negirdėjom apart savo juoko (tiesiogine prasme)...
Aš prisimenu tą naktį, kai buvo baisu eiti tuos kelis kilometrus iki tavo namų, nes miestas buvo kažkoks nejaukus, tačiau mes drąsinom viena kita, kalbėjom bet ką, kad tik galėtume juoktis ir nieko nebijotume...
Aš prisimenu tą vakarą, kai mes gaminom, žiūrėjom filmą ir juokėmės fotografuodamos pirštus...
Aš prisimenu 2010 liepos 9...
Aš prisimenu 2010 liepos 28...
Aš prisimenu pirmą tavo klausimą ir tą gražų žvilgsnį....
Aš prisimenu tą laukimą visus tuos metus...
Aš prisimenu mūsų rašytus laiškus tam žmogui ir daug jaunatviško krizenimo...
Aš prisimenu MŪSŲ vingiuotą lipimą į kalną, kai berželiai liejosi į visumą...
Aš prisimenu tavo padrąsinimus, kai man buvo baisu eiti į "baisias karuseles"...
Aš prisimenu kiekvieną tradicinį lipimą per tvorą prie maximos...
Aš prisimenu 2011 liepos 30 ir patį mieliausią tavo kvietimą pakalbėti...
Aš prisimenu 2011 rugsėjo 1 ir kaip man buvo tada liūdna...
Aš prisimenu 2012 gegužę ir mūsų susitikimą...
Aš prisimenu 2012 liepos 7 ir tavo žalias aks...
Aš prisimenu Tave...