Vienas žmogus (jis žino, kad kalbu apie jį ;>) man pasakė labai labai gerą ir teisingą mintį, kuri man įstrigo atmintin. Pacituosiu gal kiek nepažodžiui, bet esmė ta pati: "Kartais tu sutinki daug žmonių, kurie linksmi, įdomus, smagu su jais bendrauti, bet yra tokių, kurių nepakeis jokie kiti, jie tokie ypatingi ir nepakeičiami". Labai sutinku su šia mintimi, sutinku visu milijonu procentų. Yra tiesiog nepakeičiamų. O blogiausia, kad kartais kitus žmones pradedi lyginti su jais ir, rodos, jie net iš tolo negali prilygti tavo nepakeičiamiesiems.

Kartais jos vargina, skaudina, bet vis tiek suteikia prasmę nors trumpam.

Aš tiesiog nesuprantu, kaip kai kurie žmonės gali būti beveik tobuli... rodos, jiems nieko netrūksta. Jie protingi, išmintingi, įdomūs, gražūs, charizmatiški, viliojantys ir kartu tokie paprasti... Nors ne... manau, kad kalbu šiek tiek klaidaingai ir pavartojau ne tą įvardį. Ne "jie", o - tu. Tokį žinau tik vieną tave.

I wanna dance with somebody who loves me...