Sėdžiu ant kranto, metus skaičiuoju,
žiūriu į vandenį arba galvoju.
Laukiu vasaros arba laiško,
arba klausaus, kaip vėjas vaikšto...
Lietūs praeina, nutirpsta sniegas,
bet tavo žodžių neatneša niekas.
Štai po kiek metų paukščiai sugrįžta,
į tave vis žiūriu- tavęs nepažįstu.
Žiūriu aš į veidą, šaltą kaip akmenį,
apie tave galvoju- tavęs neatmenu...