Kada ateina laimė? Pavasarį ar rudenį? Vasarą ar žiemą? Dieną ar naktį? Ji spalvota ar juodai balta? Ar ji turi  kvapą, garsą? Kiek ilgai ji trunka: amžinai ar labai trumpai? Ar ji pavaldi laikui, ar laikas pavaldus jai? 

Ko reikia, kad žmogus būtų laimingas? Meilės? sveikatos? lietaus? vasaros? gero pažymio? šuns? prasmingos knygos? pyrago?

Kaip suprasti, jog esi laimingas? Norisi juoktis ar tyliai džiaugtis?

Kada žmogus yra laimingas? Kai jis mylintis, bet nemylimas? Ar mylimas, bet nemylintis? O gal tada jis pusiau laimingas... bet ar laimė gali būti dalinama? Jei taip, ar galiu dalelę jos atiduoti kažkam kitą arba šiek tiek jos pasiskolinti? O kaip ją galima grąžinti?

  Nematai, bet jauti. Kiekvienam ji skirtinga. Skirtingos spalvos, skirtingo kvapo, garso, pavidalo. Kalendoriuje neįrašyta data, kada ji pas tave ateina, bet visada supranti, kai ji jau čia. Lygiai taip pat tiksliai sužinai ir kada išeina... Ji gali ateiti su pirmu žiemos sniegu, ar su pirmais pavasario žiedais, su ilgom vasaros dienom, ar spalvotais krentančiais lapais. Ji tave gali pasitikti, kaip ilgai lauktas lietus po karštos dienos, kaip saldus miegas po bemiegės nakties, kaip aukštas įvertinimas po sunkaus atsiskaitymo, kaip meilės prisipažinimas iš mylimo žmogaus...

Skirtinga, individuali, bet visada labai laukiama.