Gerosios akimirkos:
Aplink mus daug gerųjų akimirkų: šiltos sutemos, laužų kibirkštys, jūros šniokštesys, putų purslai, žydinčio sodo aromatas. Vieną po kitos padovanoja gyvenimas. Tūkstančius gerųjų akimirkų. Daugybė jų net neturi vardų, kaip pavyzdžiui akimirka prieš lietų. Atrodo, tą akimirką gali nutikti bet kas - neapsakomo grožio dalykai.
Apie tokias akimirkas, kurios neturi vardų Mikė Pūkuotukas yra pasakęs: „Valgyti medų labai smagu, bet yra tokia akimirka prieš valgant, kai būna dar smagiau, tik Pūkuotukas nežino, kaip ji vadinasi". Tos trumpos sekundės paprasčiausiai yra ir tiek. Geriausios jos, kai žodžių nebūna iš viso. Kai pajutus jas, nerandi sakinių. Tai sekundės prieš išdrįstant įveikti savo baimę, prieš įkopiant į kalną, prieš iš orkaitės ištraukiant pyragą, prieš Naujuosius metus.
O koks visiškas gėris, kai šios akimirkos be pavadinimų susipina: vos tik pasibaigus lietui pradeda čiulbėti paukščiai, dairaisi, o jų nematyti, atrodo, jog lietus paliko čiulbantį orą arba kai ruošiesi prisipažinti, jog kažką myli, o šis prisipažįsta anksčiau (lyg meilę išskaitytų iš akių).
Gyvenimas yra laimingas. Tik reikia tai pastebėti, nepraeiti pro pačias geriausias akimirkas užsimerkus.
Aplink mus daug gerųjų akimirkų: šiltos sutemos, laužų kibirkštys, jūros šniokštesys, putų purslai, žydinčio sodo aromatas. Vieną po kitos padovanoja gyvenimas. Tūkstančius gerųjų akimirkų. Daugybė jų net neturi vardų, kaip pavyzdžiui akimirka prieš lietų. Atrodo, tą akimirką gali nutikti bet kas - neapsakomo grožio dalykai.
Apie tokias akimirkas, kurios neturi vardų Mikė Pūkuotukas yra pasakęs: „Valgyti medų labai smagu, bet yra tokia akimirka prieš valgant, kai būna dar smagiau, tik Pūkuotukas nežino, kaip ji vadinasi". Tos trumpos sekundės paprasčiausiai yra ir tiek. Geriausios jos, kai žodžių nebūna iš viso. Kai pajutus jas, nerandi sakinių. Tai sekundės prieš išdrįstant įveikti savo baimę, prieš įkopiant į kalną, prieš iš orkaitės ištraukiant pyragą, prieš Naujuosius metus.
O koks visiškas gėris, kai šios akimirkos be pavadinimų susipina: vos tik pasibaigus lietui pradeda čiulbėti paukščiai, dairaisi, o jų nematyti, atrodo, jog lietus paliko čiulbantį orą arba kai ruošiesi prisipažinti, jog kažką myli, o šis prisipažįsta anksčiau (lyg meilę išskaitytų iš akių).
Gyvenimas yra laimingas. Tik reikia tai pastebėti, nepraeiti pro pačias geriausias akimirkas užsimerkus.
Labai gražu, Clara :]
AtsakytiPanaikinti